Pagrindinio puslapio nuotrauka

RESPUBLIKINĖ JUNGTINĖ PROFESINĖ SĄJUNGA

RJPS BENDRUOMENĖSOCIALINĖ PARTNERYSTĖ

Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimas: Nepriklausomų profesinių sąjungų reikalavimai sėkmingam Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimui

Europos sąjungos lyderiams dalyvaujant Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime, CESI išleido Europos nepriklausomų profesinių sąjungų reikalavimus sėkmingam Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimui. Europos socialinių teisių ramstis yra aiškus kelrodis judant link socialiai teisingos Europos ir, tuo pačiu, Lietuvos. Nuoseklus ir efektyvus Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas turėtų būti vienas iš pagrindinių prioritetų Europos Sąjungos šalims, todėl Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga palaiko tarptautinės profesinių sąjungų organizacijos CESI reikalavimus Europos sąjungos lyderiams. CESI reikalauja, kad  įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį būtų atsižvelgiama į šiuos aspektus:

  • Administravimo ir viešųjų paslaugų stiprinimas siekiant efektyvaus visuotinai svarbių paslaugų teikimo: Europos Komisija turėtų kryptingai siekti tvirto viešųjų paslaugų teikimo. Didesnis investavimas į administravimą, viešąsias paslaugas ir šios šakos darbuotojus, sustiprins šakos atsparumą ir veiklą, bei užtikrins svarbiausių paslaugų teikimą netikėtų ir sunkių krizių metu, tokių kaip dabartinė Covid-19 pandemija. Europos semestras ir Europos ekonomikos valdymo sistema turėtų labiau skatinti, o ne atbaidyti investicijas į viešąjį sektorių, net jei tai gali reikšti papildomas skolas, kadangi stiprus viešasis sektorius, vertinant ilgalaikę perspektyvą, suteiks didžiulę grąžą.
  • Dėmesys valstybinei rinkos priežiūrai: Covid krizė vėl iškėlė į paviršių neigiamą bekompromisio rinkos liberalizavimo ir privatizavimo poveikį daugelyje viešojo sektoriaus sričių. Tai susiję tiek su paslaugų teikimo, tiek su užimtumo ir darbo sąlygų kokybe. Vietoje tolesnio vienašališko ir dogmatinio rinkos atvėrimo, atsižvelgiant tik į visuotinį ekonominį interesą, Europos Komisija turėtų skatinti valstybes nares imtis priemonių rinkos sąžiningumo užtikrinimui, pabrėžiant viešųjų paslaugų vaidmenį žmonių gerovės užtikrinimui. Tai garantuotų žmonių gerbūvį ir visuomenės atsparumą krizėms.
  • Tinkami darbo ir socialinių sąlygų kriterijai skiriant ES finansavimą: Atvejais kuomet valstybės narės, valdžios institucijos ar privatūs subjektai siekia pasinaudoti ES finansiniais ištekliais, turi būti nustatyti aiškūs sąlygų kriterijai, kuriais siekiama parodyti, kad numatytas projektas ar priemonė skatina tikslų Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą.
  • Socialiniai ir tinkamo darbo kriterijai atliekant viešuosius pirkimus: Valstybių narių įsipareigojimas pagal ES viešųjų pirkimų taisykles, yra užtikrinti, kad vykdydami viešąsias sutartis ekonominės veiklos vykdytojai laikytųsi aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse taikomų įpareigojimų, nustatytų Sąjungos teisės, nacionaliniuose įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse. Tarptautinės aplinkos, socialinės ir darbo teisės normos turėtų būti griežčiau interpretuojamos, Europos Komisija turėtų griežčiau reaguoti į vykdomus pažeidimus.
  • Socialiai suderinama valstybinė pagalba: Europos Komisija turėtų inicijuoti valstybinės pagalbos taisyklių peržiūrą, siekiant, kad į ES valstybinės pagalbos režimus būtų įtraukti griežti socialiniai kriterijai. Tokia priežiūra užtikrintų, kad vyriausybės pagalba pramonės ir paslaugų sektoriams padėtų įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio tikslus.
  • Iniciatyvos skatinimas finansavimu: Kuomet ES nustatė konkretų tikslą, kurio norėtų, kad valstybės narės siektų, ES turėtų prisidėti finansavimo priemonėmis šiam tikslui pasiekti, taip sukuriant skatinimą valstybėms narėms. Patirtis rodo, kad ES rekomendacijos dažniau įgyvendinamos kuomet jos yra finansuojamos iš ES lėšų.
  • „Naming and shaming“: ES socialinė rezultatų suvestinė valstybėse narėse turėtų išlikti pagrindine socialinės struktūros stebėjimo priemone. Rezultatų suvestinėje naudojamų rodiklių ir gairių tinkamumas ir pagrįstumas, turėtų būti reguliariai vertinamas visapusiškai, oficialiai dalyvaujant visoms Europos horizontalioms ir sektorinėms socialinių partnerių organizacijoms. Metinės rezultatų suvestinės išvados visada turėtų būti skelbiamos Europos Komisijos.
  • Stebėsenos mechanizmas, leidžiantis sekti Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo progresą: Siekiant gerinti Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą, būtų naudinga, jeigu rezultatų suvestinėje būtų nurodoma, kurios taikomos priemonės ir politika iš tikrųjų susiejusios su Europos socialinių teisių ramsčiu ir kur buvo pasiekti konkreti nauda darbuotojams.
  • Nepriklausomų profesinių sąjungų teisė naudotis konsultacijomis ir turėti prieigą prie Europos semestro: Europos Komisija turi aktyviai įtraukti visas Europos profesinių sąjungų skėtines organizacijas ir visus horizontaliuosius bei šakinius socialinius partnerius į visas aktyvias diskusijas ir konsultacijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio. Nepriklausomos profesinių sąjungų organizacijos, taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti konferencijose, klausymuose, oficialiose konsultacijose, taikomose politikos apžvalgose ir kitose iniciatyvose. Tai liečia ir galimybę dalyvauti Europos semestro procese, kuris, kaip manoma, yra pagrindinė priemonė, padedanti įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį valstybėse narėse.
  • Finansavimas sąmoningumui ir gebėjimams – taip pat ir nepriklausomoms profesinėms sąjungoms: Skleidžiant žinią apie Europos socialinių teisių ramstį, Europos Komisija neturėtų pernelyg pasikliauti organizacijų, įskaitant ir profesines sąjungas, gera valia. Siekiant, kad kiekvienas ES pilietis žinotų apie Europos socialinių teisių ramstį, būtų tikslingą įsteigti specialų ES finansavimo fondą, kuris būtų proporcingai paskirstytas visoms Europos profesinių sąjungų skėtinėms organizacijoms, kurio finansiniai ištekliai padėtų profesinių sąjungų organizacijoms stiprinti Europos socialinių teisių ramsčio pajėgumus ir pritaikyti jo principus savo veikloje ir socialiniame dialoge. Didesnės finansinės paramos poreikis taip pat susijęs su Europos semestro proceso stiprinimu.

Daugiau apie Europos socialinių teisių ramstį galite pasiskaityti čia

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *