Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje vis dažniau kyla klausimų kaip profesinės sąjungos nariams elgtis, susidūrus su problema darbo vietoje, pateikiame aiškų, nuoseklų ir detaliai išaiškintą procesą – kad kiekvienam nariui būtų lengva suprasti, kur ir kokiu būdu kreiptis, kas už ką atsakingas, ir kokie galimi sprendimo keliai.
(DETALŪS PAAIŠKINIMAI APAČIOJE)
KIEKVIENO ETAPO IŠSAMUS PAAIŠKINIMAS
1. Problemos atsiradimas
Įstaigos profesinės sąjungos narys susiduria su sunkumais darbo vietoje. Tai gali būti:
- darbo sąlygų klausimai (pvz., darbo krūvis, darbo vietos sauga),
- darbo laiko ar poilsio organizavimas,
- atlyginimo ar priedų klausimai,
- santykiai su administracija ar kolegomis,
- teisių pažeidimai (pvz., diskriminacija, mobingas) ir t.t…
- Nario veiksmas: suprasti ir aiškiai įvardyti, kad yra problema, kurią reikia spręsti.
2. Problemos formulavimas ir informacijos surinkimas
Narys savo problemą apibrėžia kuo aiškiau.
- Kaip formuluoti:
- Aprašyti problemą savo žodžiais, glaustai ir konkrečiai, pateikiant faktus: kas, kada, kur, kaip nutiko.
- Pridėti įrodymus (jei turima): dokumentus, el. laiškus, raštus, darbo sutarties ar vidaus tvarkų nuostatas, liudytojų parodymus.
- Tikslas: kad problema būtų ne tik „pasakojimas“, bet turėtų aiškų faktinį pagrindą.
- Forma: rekomenduojama raštu (el. paštu), bet galima ir žodžiu, jei pirmininkas ar komitetas sutaria, kad bus užfiksuota.
3. Problemos pateikimas įstaigos profesinės sąjungos pirmininkui
Narys perduoda visą informaciją pirmininkui. Pirmininkas, gavęs informaciją, perduoda ją komitetui.
- Pirmininko atsakomybė:
- priimti informaciją ir ją perduoti komitetui,
- užregistruoti ar kitaip užfiksuoti, kad kreipimasis gautas (kad nebūtų „pamesta“),
- užtikrinti, jog narys žinotų, kad problema pradėta nagrinėti.
4. Problemos svarstymas įstaigos profesinės sąjungos komitete (būtinas etapas, jei informacija perduodama įstaigos pirmininkui)
Pirmininkas kartu su komitetu aptaria nario problemą.
- Atliekama:
- Susipažįstama su visa nario pateikta informacija.
- Patikrinama, ar problema aiškiai suformuluota.
- Įvertinama, ar reikia papildomos informacijos.
- Tikslas: aiškiai suprasti problemos esmę ir galimus sprendimus.
- Papildoma galimybė: narys gali būti pakviestas dalyvauti komiteto posėdyje, jei tai padėtų tiksliau išaiškinti problemą.
5. Sprendimo priėmimas įstaigos viduje
Jei problema yra aiški ir sprendimas galimas įstaigos komitete – ji sprendžiama vietoje.
- Kaip sprendžiama:
- Pirmininkas ar komitetas kalbasi su administracija.
- Pateikiamas oficialus raštas ar reikalavimas.
- Organizuoja tarpininkavimą tarp nario ir administracijos.
- Tikslas: greitas ir veiksmingas problemos sprendimas be būtinybės kelti ją aukščiau.
- Rezultatas: narys gauna aiškų atsakymą apie priimtą sprendimą.
6. Problemos perdavimas šakos pirmininkui
Jei problemos nepavyksta išspręsti vietoje arba ji yra sudėtinga (pvz., susijusi su įstatymais, darbo kodeksu, valstybiniu reguliavimu), ji perduodama aukščiau.
- Veiksmai prieš perdavimą:
- Pirmininkas su komitetu problemą performuluoja, jei reikia.
- Pridedami visi nario pateikti dokumentai ir papildomi komiteto komentarai.
- Tikslas: kad šakos pirmininkas gautų pilną, aiškiai parengtą problemos „bylą“.
7. Šakos pirmininko veiksmai
Šakos pirmininkas gauna problemą su visais priedais.
- Jo užduotys:
- peržiūrėti dokumentus,
- įvertinti problemos pobūdį ir sudėtingumą,
- nuspręsti, kokio sprendimo kelio reikia.
- Pagal poreikį: šakos pirmininkas perduoda klausimą teisininkui, jei reikia profesionalios teisinės pagalbos ar Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkui jei problema negali būti išsprendžiama be jo įsikišimo.
- Rezultatas: narys gauna pagalbą aukštesniame lygyje – gali būti kreipiamasi į darbdavį, savivaldybę, ministeriją, darbo ginčų komisiją ar kitas valstybines institucijas.
IŠIMTINĖS SITUACIJOS
Aukščiau pateikta schema gali būti nesivadovaujama tais atvejais, kuomet egzistuoja:
- Nepasitikėjimas įstaigos pirmininku. Jei narys pagrįstai abejoja pirmininko objektyvumu ar sąžiningumu, jis gali kreiptis tiesiogiai į šakos pirmininką.
Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad problemos nagrinėjime įstaigos viduje dalyvauja ne tik pirmininkas, bet ir komitetas, todėl net ir kreipiantis tiesiogiai į šakos pirmininką būtina atsižvelgti į šį aspektą bei trumpai paaiškinti, kodėl įstaigos pirmininkas į problemos nagrinėjimą nėra įtraukiamas. - Specifinė ir jautri problema. Jei narys nenori, kad jo klausimą nagrinėtų daug žmonių (pvz., dėl asmeninių ar konfidencialių aplinkybių), jis taip pat gali apeiti įstaigos pirmininką ir kreiptis tiesiogiai į šakos pirmininką.
Šiais atvejais, siekiant efektyviai ir operatyviai išspręsti problemą, problemos formulavimas ir papildomi įrodymai (jei tokių yra, pagal profesinės sąjungos nario problemos sprendimo eigos 1 ir 2 punktus) pateikiami tiesiogiai šakos pirmininkui.
KODĖL ŠI EIGA BŪTINA?
Profesinės sąjungos nario problemos sprendimo eiga yra nustatyta tam, kad:
- Užtikrintų teisingumą ir skaidrumą.
Kiekviena problema nagrinėjama struktūruotai, su fiksuotu dokumentų srautu ir atsakingais asmenimis, todėl mažėja klaidų, praleidimų ar neobjektyvaus sprendimo tikimybė.
- Sutaupytų laiką ir resursus.
Aiški eiga padeda nustatyti, kada problemą galima išspręsti įstaigos viduje, o kada reikia kreiptis į aukštesnį lygį. Be to, kai problema pasiekia šakos pirmininką ar teisininką, visa informacija jau būna surinkta ir struktūruota, todėl kreipimasis į darbdavį (jei būtina), darbo ginčų komisiją ar kitas valstybines institucijas vyksta greičiau ir efektyviau.
- Užtikrintų nario konfidencialumą ir saugumą.
Problemos nagrinėjimo etapai leidžia kontroliuoti, kas gauna informaciją, o esant jautrioms situacijoms – narys gali kreiptis tiesiogiai į šakos pirmininką.
- Padėtų pasiekti efektyvų sprendimą.
Kiekvienas etapas turi aiškią atsakomybę: pirmininkas, komitetas, šakos pirmininkas ir, jei reikia, teisininkas ar net Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas. Tokia struktūra leidžia spręsti problemas greitai ir profesionaliai, mažinant laiko sąnaudas bei konfliktų tikimybę.