2026 m. sausio 23 d. Kaune, BLC verslo centre, įvyko renginys „Lyčių lygybė darbe dirbtinio intelekto perspektyvoje“, subūręs profesinių sąjungų, valstybės institucijų, socialinių partnerių ir ekspertų atstovus diskusijai apie sparčiai kintančio darbo pasaulio iššūkius. Renginį bendradarbiaudamos organizavo Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga (RJPS) ir Europos nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacija (CESI), vykdant „eQualPRO“ projektą.
Renginio metu buvo nagrinėjama lyčių lygybės darbe svarba, naujos Europos Sąjungos direktyvos, siekiančios užtikrinti lyčių lygybę darbovietėse, aptarta, kaip dirbtinio intelekto (DI) sprendimai veikia darbuotojų teises ir lyčių lygybę darbovietėse, bei kodėl socialinis dialogas tampa ypač svarbus technologinio progreso ir jo keliamų naujų iššūkių kontekste.
CESI Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto (FEMM) pirmininkė Synnöve Nüchter pristatė CESI veiklą ir prioritetus lyčių lygybės srityje Europos mastu. Ji pabrėžė, kad technologinė pažanga savaime neužtikrina teisingumo:
„Lyčių lygybė darbo rinkoje neatsiranda automatiškai – ji turi būti kryptingai ginama per teisėkūrą, kolektyvines sutartis ir darbuotojų atstovavimą.“
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo grupės vyresnioji patarėja Rusnė Kirtiklytė pristatė naujausias Europos Sąjungos direktyvas, skirtas lyčių lygybei stiprinti darbovietėse – Lyčių pusiausvyros valdybose direktyvą ir Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą.
Pranešime akcentuota, kad darbo užmokesčio skaidrumas yra viena iš svarbiausių priemonių mažinant vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus, o darbuotojai įgyja teisę gauti aiškią informaciją apie atlygio nustatymo kriterijus ir vidurkius savo darbovietėse. Taip pat pabrėžta, jog šių direktyvų įgyvendinimas neatsiejamas nuo darbuotojų atstovų įsitraukimo.
Verslo ir dirbtinio intelekto konsultantas Tomas Staniulis skaitė pranešimą „DI: galimybės ir iššūkiai mažinant nelygybę visuomenėje“. Jis atkreipė dėmesį, kad DI sprendimai nėra neutralūs – jie dažnai perima istorinius duomenis ir gali sustiprinti jau egzistuojančią nelygybę.
„Automatiniai sprendimai be žmogaus kontrolės ir be galimybės juos ginčyti tampa ne efektyvumo, o socialinės atskirties įrankiu“, – teigė pranešėjas.
Pasak jo, būtent todėl dirbtinio intelekto taikymas darbo santykiuose turi būti aiškiai reglamentuotas, o darbuotojai privalo turėti teisę žinoti, kaip priimami sprendimai, turintys įtakos jų darbui, atlyginimui ar karjerai.
Diskusijose ne kartą pabrėžta, kad profesinės sąjungos atlieka esminį vaidmenį užtikrinant, jog technologiniai sprendimai būtų diegiami atsakingai, laikantis lygių galimybių, skaidrumo ir žmogaus orumo principų. Kolektyvinės sutartys, socialinis dialogas ir darbuotojų atstovavimas tampa svarbiausiais saugikliais, padedančiais išvengti automatizuotos diskriminacijos.
Antroje renginio dalyje daug dėmesio skirta Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos ir šakinių profesinių sąjungų veiklai bei ateities prioritetams. RJPS pirmininkas Arvydas Dambrauskas pristatė strategines kryptis ir 2026 metų tikslus, akcentuodamas socialinės partnerystės stiprinimą, profesinių sąjungų bendradarbiavimo gilinimą, Nacionalinės kolektyvinės sutarties plėtrą viešajame sektoriuje bei darbuotojų interesų atstovavimo stiprinimą regionuose.
Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Gedvilas savo pasisakyme aptarė šakos kolektyvinės sutarties derybų metu kylančius sunkumus ir iššūkius, atkreipdamas dėmesį į sektoriaus specifiką, darbuotojų trūkumą ir augančius reikalavimus. Diskusijai praturtinti jis pakvietė Raseinių socialinių paslaugų centro profesinės sąjungos pirmininkę Gintarę Mažuknę ir Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro profesinės sąjungos pirmininkę Vaidą Povilaitytę, kurios pasidalijo gerąja patirtimi iš savo darboviečių ir praktiniais pavyzdžiais, kaip kolektyviniai susitarimai prisideda prie darbuotojų teisių stiprinimo.
Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas ir RJPS teisininkas Mantas Stanžys pristatė 2026–2028 m. Nacionalinę kolektyvinę sutartį, jos pagrindines nuostatas, praktinę reikšmę darbuotojams bei profesinių sąjungų vaidmenį užtikrinant sutarties įgyvendinimą, socialinį dialogą ir darbuotojų apsaugą skirtinguose sektoriuose. Taip pat buvo aptarti LKDPS ateities tikslai bei kultūros sektoriaus padėtis ir pagrindinės problemos.
Taip pat pristatyta Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacijos veikla – federacijos pirmininkė Jolita Pukelienė savo pranešime apžvelgė sveikatos sektoriaus darbuotojų situaciją, pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria profesinės sąjungos, ir akcentavo kolektyvinių derybų svarbą siekiant saugių darbo sąlygų bei tinkamo finansavimo sveikatos apsaugos srityje.
Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga nuoširdžiai dėkoja CESI už suteiktą galimybę dalyvauti „eQualPRO“ projekte, aptarti lyčių lygybei kylančius ateities iššūkius ir už glaudų bendradarbiavimą organizuojant renginį. Taip pat dėkojame pranešėjams, diskusijų dalyviams ir visiems renginio svečiams už aktyvų įsitraukimą, profesionalias įžvalgas ir konstruktyvų dialogą. Tokie susitikimai stiprina bendradarbiavimą ir padeda ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti teisingą, saugią ir lygiomis galimybėmis grindžiamą darbo aplinką technologinių pokyčių laikotarpiu.
