Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga, Brangiausi žmonės eina ir palieka… Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa, Ir atminty gyvi išlieka…

Vakar patyrėme didžiulę netektį, netikėtai šį pasaulį palikus Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui Juozui Rimkui. Juozas buvo daugiau negu kolega. Tai buvo žmogus, kurio palaikymu visada galėjai pasikliauti sunkiu metu. Žmogus, iš kurio visada sulaukdavai patarimo, kuomet kelias tapdavo nebeaiškus. Tai buvo žmogus, kuris matė šviesiąją gyvenimo pusę, net ir niūriausiomis dienomis, ir sugebėdavo įkvėpti aplinkinius savo dvasia. Juozas buvo ne tik kolega, bet ir draugas, dvasinis palaikymo ir įkvėpimo lyderis, už ką mes liekame jam labai dėkingi ir ko mums neapsakomai trūks.

Mirus LKDPS pirmininkui Juozui Rimkui reiškiame gilią užuojautą visiems artimiesiems ir draugams, bendraminčiams.