Lietuvos Konstitucijos 51 straipsnis: „Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti“.

Dabartiniai įstatymai įpareigoja darbuotojus pereiti bent tris derybų procedūras iki kol įgyjama teisė streikuoti. Praktikoje šios procedūros gali užtrukti iki dvejų metų. Per šį laiką darbdaviai gali pasiruošti streikui, o darbuotojai negali keisti savo reikalavimų, kitaip procedūra prasideda iš naujo. Dėl to kai kurie kolektyvinių derybų iškelti reikalavimai, praėjus visas derybines procedūras, tiesiog nebetenka reikšmės ir būna nebeaktualūs.

Darbo kodeksas praktiškai draudžia bet kokį streiką, kuriuo būtų ginami darbuotojų socialiniai interesai. Streikas leidžiamas tik dėl darbovietės klausimų. Dėl to streikas dėl, pavyzdžiui, netinkamos pensijų reformos, būtų draudžiamas ir laikomas neteisėtu.

Tarptautinė darbo organizacija dar gūdžiais 2000-aisiais ragino Lietuvą keisti streikų reglamentavimą, kad būtų užtikrinta darbuotojų teisė į streiką. 2023-iasiais Jungtinės Tautos vis dar ragina Lietuvą užtikrinti darbuotojų teisę streikuoti be įpareigojimų vykdyti formalias ir neveiksnias derybų procedūras.

Streikas nėra tikslas savaime, bet tai yra pati veiksmingiausia priemonė įgyvendinti sąžiningą socialinį dialogą, užtikrinti įmonių demokratiškumą ir apginti darbuotojų interesus valstybės politikoje. Be efektyvios teisės streikuoti kolektyvinės derybos prilygsta elgetavimui, o socialinis dialogas įgyvendinamas tik popieriuje. Siekdami solidaresnės ir laimingesnės Lietuvos privalome užtikrinti piliečių laisvę streikuoti taip, kaip užtikriname piliečių teisę laisvai organizuoti protestus ir susirinkimus.

Tačiau dabartinė valdžia eina priešinga linkme ir siekia dar labiau susilpninti darbuotojų galias. Prisidengiant neva gerais norais sustiprinti darbuotojų judėjimą (su jų atstovais net nepasitarus!) Seime pateiktas Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo projektas siūlo užmauti papildomą apynasrį darbuotojų organizacijoms įpareigojant jas savo veiklos ir finansinę ataskaitas teikti tretiesiems asmenims. Tai ne tik išaugins įmonėse, įstaigose veikiančių dažnai nelabai didelių profsąjungų, net neturinčių samdomų darbuotojų, sąnaudas, bet ir padarys jas labai pažeidžiamomis. Darbdaviai, žinodami profesinės sąjungos finansinę padėtį, lengvai galės manipuliuoti situacija, dar ilgiau vilkinti derybas brangiai kainuojančiais teisiniais ginčais teismuose. Juk ne veltui užbėgant tokiems dalykams už akių ir buvo priimta Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencija Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo, kurią 1994 m. ratifikavo ir Lietuva. Ratifikavo, o dabar kėsinasi pažeisti.

Todėl Gegužės 1 d., kurią daug kartų bandyta iš mūsų atimti, bet kuri vis dar yra šventinė Lietuvoje, turime išeiti į gatves ir aiškiai pasakyti, kad ne tik netoleruosime darbuotojų teisių suvaržymo, bet ir reikalausime realios teisės streikuoti.

Renkamės 11 val. Nepriklausomybės aikštėje (prie Seimo) Vilniuje, tranki eisena patrauks Gedimino prospektu link Vyriausybės, kur įvyks mitingas.

„Už laisvę streikuoti be žvaigždučių! Prieš darbuotojų teisių suvaržymą!“

Būkime matomi ir girdimi!

Labai kviečiame dalintis šiuo kvietimu su nariais, taip pat ir renginio paskyra facebook: https://www.facebook.com/events/1546071079510793?ref=newsfeed