Paskutinį rugsėjo savaitgalį Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos profesinės sąjungos iniciatyva bibliotekos kolektyvas vyko į kaimyninę Lenkiją. Šioje pažintinėje išvykoje bibliotekos darbuotojai lankėsi viename iš gražiausių šalies kampelių – Karališkojoje Krokuvoje, legendinėse Veličkos druskų kasyklose bei Zakopanės kalnuose.

Atvykus į Krokuvą mus pasitiko didinga istorinė atmosfera. Miestas, neretai vadinamas „Lenkijos deimantu“ ir pelnytai laikomas šalies kultūros sostine. Pažintį su Krokuva pradėjome nuo Vavelio kalvos, kurioje stūkso karališkoji pilis ir gotikinė Šventųjų Stanislovo ir Vaclovo katedra. Čia nuo XIV amžiaus vyko Lenkijos monarchų karūnacijos, ilsisi Lietuvos ir Lenkijos valdovai. Įspūdį paliko ir garsusis Žygimanto varpas su Lietuvos vytimi bei Lenkijos ereliu, liudijantis abiejų tautų istorinius ryšius. Ši katedra svarbi ir literatūros mylėtojams – jos požemiuose ilsisi žymus ir Lietuvai svarbus poetas Adomas Mickevičius. Jo kapavietė Vavelyje tarsi bendros istorinės atminties simbolis.

Kelionė po senamiestį atvėrė unikalią Krokuvos aurą: Turgaus aikštė, viena didžiausių Europoje, Šv. Marijos bazilika su įspūdingu Vito Stvošo sukurtu altoriumi, Šv. Floriono vartai – kadaise karalių grįžimo iš pergalių simbolis. Vaikštinėdami po senamiestį stabtelėjome ir prie popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenamųjų vietų, kur Karolis Voityla praleido dalį studijų, darbo ir gyvenimo metų. Pažintį su senamiesčiu baigėme prie Krokuvos barbakano – gotikinio gynybinio įtvirtinimo, kuris yra vienas iš geriausiai išsilaikiusių tokio tipo statinių Centrinėje Europoje.

Naktį senamiestis įgauna dar ypatingesnį žavesį: šimtai žibintų apšviečia gatves, pastatai nusidažo įvairiomis spalvomis, o sklindantis muzikos ir praeivių šurmulys sukuria pasakišką atmosferą. Kiekvienas žingsnis atrodo tarsi kelionė per laiką, kur susilieja romantika, mistika ir miesto dvasia.

Po pažinties su Krokuva keliavome į Zakopanę – aukščiausiai virš jūros lygio įsikūrusį Lenkijos kurortą. Čia vaikštinėjome pagrindine Krupowki gatve, kurioje susilieja folkloras, kalnų kultūra ir architektūrinė įvairovė. Nepakartojami įspūdžiai lydėjo kylant keltuvu į Gubaluvkos kalną – nuo jo atsiveria kvapą gniaužianti Tatrų, Gorcų, Pieninų bei Beskidų kalnų panorama.

Įspūdingos kelionės akimirkos, įamžintos nuotraukose, virto žavia fotografijų paroda grįžus prie kasdieninių darbų. Joje atsiskleidė ne tik aplankytos vietos, bet ir šiltas bendrystės jausmas, lydėjęs bibliotekos kolektyvą kelionės metu.

Bibliotekos kolektyvo išvyka iš dalies finansuota Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos profesinės sąjungos šalpos fondo lėšomis.

Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos profsąjungos komiteto įgaliotinė Lina Dubauskienė

Foto Dangutis Šukys ir Lolita Pranienė