2026 m. pirmojo pusmečio Darbo ginčų komisijų (DGK) veiklos rezultatai rodo aiškią tendenciją – darbuotojai vis aktyviau gina savo teises. Per šešis mėnesius komisijos sulaukė 5 142 prašymų, arba 17 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dar labiau išaugo pareikštų reikalavimų skaičius – jų buvo daugiau kaip 13 tūkst., t. y. beveik ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus. Kaip ir anksčiau, absoliuti dauguma – apie 95 proc. – ginčų buvo inicijuoti darbuotojų.

Nors darbo santykiuose kyla įvairių konfliktų, didžiausia jų dalis ir toliau susijusi su darbo užmokesčiu. Net apie septynis iš dešimties reikalavimų buvo pateikti dėl neišmokėto darbo užmokesčio ar kitų su juo susijusių išmokų. Tačiau šių metų statistika atskleidė ir naujas tendencijas – sparčiai daugėjo ginčų dėl psichologinio smurto darbe, kurių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo net 91 proc. Taip pat ženkliai padaugėjo ginčų dėl darbo ir poilsio laiko, darbo sutarties sąlygų, neturtinės žalos atlyginimo, o dvigubai dažniau nei pernai darbuotojai kreipėsi dėl lyčių lygybės ir diskriminacijos klausimų.

Nepaisant didėjančio darbo krūvio, DGK ir toliau išlieka efektyvus bei greitas darbo ginčų sprendimo mechanizmas. Daugiau kaip trečdalis visų ginčų baigėsi taikiu šalių susitarimu, o dar beveik trečdalyje atvejų darbuotojų reikalavimai buvo visiškai arba iš dalies patenkinti. Tai reiškia, kad didelė dalis konfliktų išsprendžiami dar ikiteisminėje stadijoje, išvengiant ilgo teisminio proceso. Per pirmąjį pusmetį darbuotojų naudai komisijos priteisė daugiau kaip 8,5 mln. eurų.

Darbo ginčų komisijų sprendimų praktika taip pat pateikė ne vieną svarbią žinutę darbuotojams ir profesinių sąjungų atstovams. Vienoje iš nagrinėtų bylų komisija pripažino, kad darbdavys, atsisakęs sudaryti darbo sutartį su konkursą laimėjusiu kandidatu, nepakankamai bendradarbiavo ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, todėl darbuotojui buvo priteista kompensacija. Kitoje byloje DGK konstatavo, kad darbdavio vidaus taisyklės negali apriboti Darbo kodekse įtvirtintos teisės į kasmetines atostogas. Darbuotojui nepagrįstai atsisakius suteikti atostogas, komisija ne tik pripažino darbdavio veiksmus neteisėtais, bet ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Šie sprendimai dar kartą primena, kad vidaus tvarkos negali siaurinti įstatymuose nustatytų darbuotojų garantijų.

Ne mažiau svarbios ir teismų praktikos išvados. Nors į teismus nukeliauja tik nedidelė dalis DGK išnagrinėtų bylų – apie 4 proc. – net 76 proc. atvejų teismai priima iš esmės tokius pačius sprendimus kaip ir Darbo ginčų komisijos. Tai rodo, kad komisijų formuojama praktika yra nuosekli ir pagrįsta, o tinkamai parengta byla jau DGK etape dažniausiai išlieka tvirta ir teisme.

Šių metų pirmojo pusmečio rezultatai leidžia daryti aiškią išvadą – darbuotojai vis drąsiau gina savo teises, o ginčų pobūdis tampa vis platesnis. Greta tradicinių darbo užmokesčio ar atleidimo klausimų vis dažniau keliamos problemos dėl psichologinio smurto, diskriminacijos, darbo organizavimo ir darbuotojų orumo. Šios tendencijos dar kartą patvirtina, kad profesinės sąjungos yra svarbi darbuotojų teisių gynimo grandis. Konsultacijos, pagalba rengiant dokumentus, atstovavimas darbo ginčuose ir prevencinis darbas padeda darbuotojams ne tik apginti pažeistas teises, bet neretai ir išspręsti konfliktą dar nepasiekus teismo. Būtent todėl stipri profesinė sąjunga šiandien reiškia ne tik solidarumą, bet ir realią, kasdienę pagalbą ginant darbuotojų teises.