Ramstis yra ES tarptautinių veiksmų socialinėje srityje kelrodis ir padeda įtvirtinti ES kaip atsakingos pasaulio lyderės vaidmenį. Šiam tikslui buvo iškelti Dvidešimt Europos socialinių teisių ramsčio principų, kurie rodo kelią tvirtos socialinės Europos link ir padeda apibrėžti mūsų naujojo socialinių taisyklių sąvado viziją. Pristatome keletą ramsčio principų, kurie padėtų užtikrinti socialinę lygybę Lietuvoje:
Daugiau ir geresnių darbo vietų.
Darbo vietų kūrimas realiojoje ekonomikoje.
Šiandien darbo vietų išsaugojimas ir naujų darbo vietų kūrimas yra vienas iš ES prioritetų. Siekiant šio tikslo yra būtina veikti toliaregiškiau ir remti kokybiškų darbo vietų kūrimą bei užimtumą ir taip kurti tvarias sąlygas, kad iki 2030 m. būtų pasiektas 78 proc. užimtumo tikslas. Siekdama paremti darbo vietų kūrimą Europos Komisija teikia Rekomendaciją dėl veiksmingos ir aktyvios paramos užimtumui, kurioje išdėstytos gairės dėl politikos priemonių ir esamo finansavimo derinimo skatinant darbo vietų kūrimą ir perėjimą į augančius sektorius, ypač žaliąjį ir skaitmeninį. Siekiant skatinti socialiai atsakingą restruktūrizavimą, šiame pokyčių procese itin svarbus bendradarbiavimas su užimtumo tarnybomis ir socialinių partnerių tarpusavio dialogas. Socialinis dialogas, informavimas, konsultacijos ir darbuotojų bei jų atstovų dalyvavimas įvairiais lygmenimis yra svarbus planuojant ekonominę pertvarką ir skatinant darbo vietų inovacijas. Specialų dėmesį reikia skirti jaunimui ir žemos kvalifikacijos asmenims, kurie nepastovumo darbo rinkoje laikotarpiu yra labiau pažeidžiami.
Užtikrinti, kad darbo standartai būtų tinkami ateities darbo vietoms.
Darbo sąlygos ES yra vienos geriausių pasaulyje. ES teisės aktuose nustatyti būtiniausi reikalavimai dėl darbo sąlygų, darbo laiko, sveikatos, saugos darbe, vienodo ir nediskriminacinio standartų taikymo. Vis dėlto darbo pasaulis nuolat kinta, ypač dėl skaitmeninimo. Atsiranda naujų darbo organizavimo formų ir darbo santykių rūšių, dėl to ne tik atsiveria naujų galimybių, bet ir kyla iššūkių. Norint pasiekti visiško užimtumo tikslą, reikės ne tik labai suaktyvinti dalyvavimą darbo rinkoje, bet ir sukurti tinkamas darbo sąlygas, kad darbo vietos būtų kokybiškos, o tai yra viena iš pagrindinių darbdavių pareigų.
Pirmas uždavinys – spręsti dirbančiųjų skurdo ir nelygybės problemas. ES darbo rinkose randasi vis daugiau profesinės veiklos, kurios imasi prastai apmokami ir žemos kvalifikacijos asmenys, o kai kuriose šalyse nyksta tradicinės kolektyvinių derybų struktūros. Siekiant garantuoti tinkamas darbo ir pragyvenimo sąlygas darbuotojams ir jų šeimos nariams, taip pat kurti sąžiningą bei atsparią ekonomiką ir remti integracinį augimą, itin svarbu užtikrinti, kad už darbą būtų mokamas tinkamas darbo užmokestis. Siekdama visoje ES užtikrinti būtiniausius deramo minimaliojo darbo užmokesčio standartus ir kartu paremti kolektyvinių derybų principą, 2020 m. spalio mėn. Europos Komisija, visapusiškai atsižvelgdama į nacionalines tradicijas ir socialinių partnerių autonomiškumą, pateikė pasiūlymą dėl direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio. Dėl pandemijos nuotolinis darbas daugeliui tapo norma ir ilgainiui greičiausiai taps įprasta darbo forma. Galimybė dirbti iš bet kurios vietos ir bet kuriuo metu buvo labai svarbi veiklos tęstinumui užtikrinti. Nuotolinis darbas suteikia galimybių siekti sinergijos ir veiksmingai derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą: sugaištama mažiau laiko vykti į darbą ir iš darbo, mažiau pavargstama, galima lanksčiau organizuoti profesinį ir asmeninį gyvenimą, pasiekti didesnio našumo ir teigiamo žaliojo poveikio. Dėl abiejų tendencijų – skaitmeninimo ir nuotolinio darbo plėtros – atsiranda poreikis surengti plačius politikos debatus su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, ypač socialiniais partneriais. 2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl teisės atsijungti. Rezoliucijoje pabrėžtas itin svarbus socialinių partnerių vaidmuo nustatant ir įgyvendinant su teise atsijungti susijusias priemones ir ieškant tinkamos pusiausvyros, kaip išnaudoti darbo vietų skaitmeninimo teikiamas galimybes ir kartu spręsti dėl to iškylančius uždavinius. Vadovaujantis šia rezoliucija, Europos Komisija kviečia socialinius partnerius ieškoti visiems priimtinų sprendimų, kaip spręsti nuotolinio darbo, skaitmeninimo ir teisės atsijungti keliamus uždavinius. Komisija įvertins esamą praktiką ir taisykles, susijusias su teise atsijungti, ir aktyviai rems socialinių partnerių iniciatyvas skatindama diskusijas ir stengdamasi nustatyti geriausios praktikos pavyzdžius.
Darbuotojų saugos ir sveikatos standartai naujam darbo pasauliui.
Darbuotojų saugos ir sveikatos standartų tobulinimas yra itin svarbus ne tik tam, kad būtų apsaugota darbuotojų sauga ir sveikata – tai taip pat padeda siekti didesnio darbo našumo, užimtumo ir duoda naudos visai ekonomikai. Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų per metus netenkama apie 3,3 proc. ES BVP. Per pastarąjį dešimtmetį Europos darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) politikos sistema ir taisyklės padėjo pastebimai pagerinti darbo sąlygas. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo beveik 30 proc. Vykstant spartiems technologiniams ir socialiniams pokyčiams, ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginę programąreikia atnaujinti. Siekiant apsaugoti darbuotojus, išlaikyti našumą ir sukurti sąlygas ekonomikai tvariai atsigauti, itin svarbu užtikrinti sveiką ir saugią darbo aplinką. Naujoje ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginėje programoje bus nustatyti pagrindiniai principai ir uždaviniai, pagal kuriuos valstybės narės, socialiniai partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai turės imtis darnių veiksmų, kad pagerintų darbuotojų sveikatą ir saugą.
Įgūdžiai ir lygybė. Investavimas į įgūdžius ir švietimą, kad naujų galimybių atsivertų visiems.
Kvalifikuota darbo jėga yra klestinčios žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos variklis, o novatoriškos idėjos, produktai ir technologinė raida – varomoji jėga. Švietimo ir mokymo sistemoms tenka svarbus vaidmuo – jos padeda pagrindą mokymuisi visą gyvenimą, įsidarbinimo galimybėms ir dalyvavimui visuomenės gyvenime.
Ekologinė ir skaitmeninė pertvarka dar labiau išryškina poreikį investuoti į švietimo ir mokymo sistemas. Norint sėkmingai užtikrinti, kad ir vaikai, ir jaunimas, ir suaugusieji turėtų vienodas galimybes naudotis šiuolaikiškomis švietimo ir mokymo paslaugomis, labai svarbu modernizuoti pačias mokyklas ir profesinio mokymo centrus. 2021–2027 m. Skaitmeninio švietimo veiksmų planu siekiama padėti Europoje sukurti veiksmingą skaitmeninio švietimo ekosistemą, stiprinti skaitmeninius įgūdžius bei kompetenciją ir taip visų labui įgyvendinti skaitmeninę pertvarką.
Aukštojo mokslo ir profesinio mokymo institucijos užtikrina, kad mūsų dabartinė ir būsima darbo jėga turėtų reikiamų įgūdžių ir galėtų prisidėti prie ekonomikos atsigavimo. Siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. mokymuose kasmet dalyvautų 60 proc. suaugusiųjų, reikalingos tvarios viešojo ir privačiojo sektorių investicijos kuriant palankesnes sąlygas darbingo amžiaus žmonėms naudotis mokymosi galimybėmis. Tam reikalingos investicijos, kurios paremtų mokymosi infrastruktūrą bei įrangą, taip pat Techninės paramos priemonės lėšomis, kad galėtų rengti įtraukias suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo strategijas, kurti sertifikavimo bei tvirtinimo sistemas ir skatinti tęstinį mokymąsi ir galimybes naudotis įvairių profesinio mokymo paslaugų teikėjų paslaugomis.Kad žmonėms būtų sukurtos galimybės mokymosi programose dalyvauti visą gyvenimą ir visą profesinį gyvenimą, taikomą politiką taip pat reikia persvarstyti. Per asmenines mokymosi paskyras suteikiamos teisės gali padėti europiečiams patiems valdyti savo profesinį gyvenimą ir išlaisvinti dalyvavimui mokymo programose reikalingus finansinius išteklius. Kartu su tinkamai apibrėžtomis kokybės sistemomis, profesiniu orientavimu ir įgūdžių patvirtinimu jos gali atlikti svarbų vaidmenį. Novatoriškos priemonės, pavyzdžiui, mikrokredencialai, gali padėti sukurti palankesnes sąlygas lankstiems mokymosi metodams taikyti ir padėti darbuotojams darbe ar keičiant profesinę veiklą. Socialinių partnerių kolektyviniuose susitarimuose skyrus daugiau dėmesio mokymui, būtų galima užtikrinti geresnes galimybes pasinaudoti kokybišku mokymu darbo vietoje, įskaitant pameistrystę.
Socialinė apsauga ir įtrauktis. Orus gyvenimas.
Socialinės įtraukties puoselėjimas ir kova su skurdu yra pagrindinės mūsų europinės gyvensenos vertybės. Nors paskutinįjį dešimtmetį skurdo lygis mažėjo, nelygybės kreivė šių tendencijų neatitiko. Santykinė labiausiai pažeidžiamų gyventojų pajamų būklė nepakito. Tam, kad iki 2030 m. būtų pasiektas tikslas sumažinti skurdo arba socialinės atskirties riziką patiriančių asmenų skaičių bent 15 mln., būtinas integruotas požiūris – poreikius reikia tenkinti visais gyvenimo etapais, taip pat reikia šalinti pagrindines skurdo ir socialinės atskirties priežastis.
Norint nutraukti iš kartos į kartą perduodamo skurdo grandinę, pirmiausia reikia investuoti į vaikus ir galimybių naudotis pagrindinėmis paslaugomis srityje mažinti atskirtį tarp stokojančių vaikų ir geresnėje padėtyje esančių jų bendraamžių, puoselėti lygias visų ES vaikų galimybes ir siekti, kad vaikai iš vargingų šeimų užaugę nebepatirtų skurdo rizikos. Siekiant spręsti vaikų skurdo, nelygybės ir atskirties problemą, reikalingos specialios nacionalinės priemonės ir investicijos. Teikdama politikos gaires, įskaitant atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, Europos Komisija padeda valstybėms narėms didinti užimtumą, stiprinti socialinę politiką, investuoti į socialines paslaugas bei socialinę infrastruktūrą ir kuo geriau išnaudoti ES finansavimo galimybes. Nauja Europos švietimo erdvės iniciatyva „Veiksmingi būdai pasiekti gerus mokymosi rezultatus“ padės išsilavinimo lygį ir rezultatus atsieti nuo socialinės, ekonominės ir kultūrinės padėties.
Tam, kad nė vienas neliktų nuošalyje, itin svarbios minimalių pajamų užtikrinimo schemos. Nors minimalių pajamų užtikrinimo schemos yra taikomos visose valstybėse narėse, jos labai skiriasi pagal tinkamumą, aprėptį, taikymo mastą, derėjimą su darbo rinkos aktyvinimo priemonėmis, įgalinančiomis prekėmis ir paslaugomis, įskaitant socialines paslaugas. Daugeliu atveju tinkamumo kriterijus ir išmokų dydį reikėtų atnaujinti.
Daugelyje valstybių narių, regionų ir miestų vis didesnį susirūpinimą kelia galimybės gauti įperkamą būstą. Daugumoje valstybių narių didėja benamystė. Nors benamystės panaikinimo politika gali būti sėkmingai įgyvendinta tik vadovaujantis pritaikytu vietos arba regionų lygmens metodu, daugelis suinteresuotųjų subjektų ragino, kad Europa įsipareigotų benamystę ES panaikinti iki 2030 m. Be to, energijos nepriteklių patiria beveik 34 mln. europiečių, neišgalinčių šildyti savo namus – iš to matyti, kad daugelis šeimų neturi galimybės gauti įperkamą kokybišką būstą. Siekiant mažinti energijos nepriteklių ir gerinti būsto kokybę (ypač vidutines ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams), bus įgyvendinamas Žaliasis kursas, iniciatyva „Renovacijos banga“, Europos Komisijos rekomendacija dėl energijos nepritekliaus, bus peržiūrėta Energijos vartojimo efektyvumo direktyva, o ES energijos nepritekliaus observatorija teiks gaires ir rekomendacijas dėl veiksmų vietos lygmeniu.
Siekiant garantuoti socialinę ir ekonominę įtrauktį, itin svarbi galimybė veiksmingai naudotis pakankamai kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, vandens, sanitarijos, sveikatos priežiūros, energijos, transporto, finansinių paslaugų ir skaitmeninio ryšio. Šios paslaugos taip pat gali būti svarbus darbo vietų kūrimo šaltinis. Tačiau dėl pajamų, amžiaus, teritorinės nelygybės ir infrastruktūros trūkumo jomis naudotis gali būti sunkiau. Investicijos į žaliąją, skaitmeninę ir socialinę infrastruktūrą, įskaitant pagal ES sanglaudos politiką remiamas investicijas, padeda užkirsti kelią teritorinei segregacijai, ją mažinti ir užtikrinti geresnes galimybes naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis. Vykdant sektorinę ES politiką ir reglamentuojant visuotinės svarbos paslaugas, reikia toliau remti valstybių narių intervencines priemones ir padėti užtikrinti geresnes galimybes naudotis būtiniausiomis prekėmis bei paslaugomis ir jų prieinamumą.
Sveikatos gerinimas ir priežiūros užtikrinimas.
Sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistemoms per pandemiją teko didžiulė našta, todėl iki tol egzistavę iššūkiai tapo dar didesni, pavyzdžiui, pailgėjo sveikatos priežiūros paslaugų laukimo laikas, išaugo struktūrinis darbuotojų trūkumas, padidėjo nelygybė sveikatos srityje. Siekiant padidinti sveikatos sistemų atsparumą ir pajėgumą suvaldyti dabartinę bei būsimas krizes, sustiprinti pirminę sveikatos priežiūrą, gerinti psichikos sveikatą, užtikrinti geresnes galimybes visiems naudotis kokybiška sveikatos priežiūra ir sumažinti socialinę, teritorinę ir ekonominę nelygybę sveikatos srityje, būtinos sveikatos sistemų reformos ir investicijos. Siekdama paremti valstybių narių pastangas šioje srityje, Europos Komisija teikia duomenimis pagrįstą informaciją ir dalijasi geriausios sveikatos sistemų stiprinimo praktikos pavyzdžiais. Komisijos komunikate dėl Europos sveikatos sąjungos nagrinėjamas ES sveikatos sistemų atsparumas, prieinamumas ir veiksmingumas. Numatyti veiksmai pagerins valstybių narių gebėjimą pasirengti būsimoms sveikatos krizėms ir drauge jas atremti, užtikrins, kad medicinos priemonių pakaktų ir kad jos būtų prieinamos ir novatoriškos.
Socialinės apsaugos pritaikymas prie naujų aplinkybių
Daugelis valstybių narių pandemijos laikotarpiu išplėtė socialinę apsaugą ir įtraukė anksčiau joje nedalyvavusias grupes. Šios išskirtinės priemonės gali paskatinti vykdyti struktūrines reformas, kurios padėtų pagerinti bedarbių, netipinių darbuotojų ir savarankiškai dirbančiųjų apsaugą ir užtikrinti tvarų jų finansavimą, atsižvelgiant į 2019 m. Europos Tarybos rekomendaciją dėl prieigos prie socialinės apsaugos. Reikia toliau svarstyti socialinės apsaugos finansavimo tvarką, ypač finansavimo modelius, siekiant užtikrinti tęstinį skirtingų kartų ir tos pačios kartos solidarumą, kad visos į socialinės apsaugos sistemą įtrauktos asmenų grupės visos rizikos atžvilgiu turėtų vienodas galimybės naudotis tvariomis socialinės apsaugos paslaugomis.
Šis pristatymas dalinai finansuotas Europos sąjungos lėšomis
