Darbo ginčų komisijos (DGK) išlieka pagrindine institucija, kur darbuotojai gina savo teises greitai ir nemokamai. Naujausia statistika rodo, kad darbo ginčų nemažėja, o jų pobūdis tampa vis sudėtingesnis.

2025 m. DGK gavo 8 984 prašymus dėl darbo ginčų nagrinėjimo ir išnagrinėjo 8 899 bylas. Nors prašymų buvo apie 6 proc. mažiau nei 2024 m., juose pateikta net 22 309 reikalavimai – apie 6 proc. daugiau nei metais anksčiau. Tai rodo, kad darbuotojai vis dažniau viename ginče kelia ne vieną, o kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Net 96 proc. visų ginčų inicijavo darbuotojai, o darbdavių kreipimaisi sudarė tik apie 4 proc. Daugiausia darbo ginčų kilo transporto sektoriuje.

Kokie ginčai pasitaiko dažniausiai?

Didžiausią dalį darbuotojų kreipimųsi ir toliau sudaro reikalavimai dėl darbo užmokesčio. 2025 m. jų užregistruota net 16 022. Taip pat dažni ginčai dėl neteisėto atleidimo iš darbo (1 412), neturtinės žalos atlyginimo (792), darbo sutarties sąlygų (725), materialinės žalos atlyginimo (601), darbo ir poilsio laiko (535) bei psichologinio smurto darbe (196). Pastebima, kad daugėja ginčų dėl darbo ir poilsio laiko organizavimo bei psichologinio smurto darbo vietoje.

Ar verta kreiptis į DGK?

Statistika rodo, kad daugeliu atvejų darbuotojams pavyksta apginti savo teises. 2025 m. visiškai arba iš dalies buvo patenkinti 6 665 reikalavimai, o net 5 750 ginčų baigėsi taikos sutartimis. Tai reiškia, kad nemaža dalis konfliktų išsprendžiama darbuotojui ir darbdaviui susitarus, neperkeliant ginčo į teismą.

Per 2025 m. darbo ginčuose iš viso priteista daugiau kaip 14,6 mln. eurų. Iš jų darbuotojų naudai priteista beveik 14,46 mln. eurų, o darbdavių naudai – apie 192 tūkst. eurų. Šie skaičiai rodo, kad dažniausiai DGK nagrinėja būtent darbuotojų teisių pažeidimus.

Svarbu ir tai, kad dauguma darbo ginčų išsprendžiami dar komisijoje. 2025 m. DGK išnagrinėjo 8 899 bylas, o teismuose nagrinėtos 844 darbo bylos. Tik 503 ginčai buvo perkelti iš DGK į teismus, o tiek komisijoje, tiek teisme iš esmės nagrinėtos vos 88 bylos. Tai patvirtina, kad DGK išlieka efektyviausia pirmoji darbuotojų teisių gynimo grandis.

Svarbios teismų praktikos pamokos

Mokymuose aptarti naujausi teismų sprendimai atskleidžia keletą svarbių tendencijų.

Pirmiausia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino darbo poilsio dienomis apmokėjimo tvarką. Darbuotojas turi teisę į dvigubą darbo užmokestį, kai poilsio dieną dirba darbdavio iniciatyva ir nesilaikant nustatyto darbo grafiko. Tačiau jei darbo grafiko pakeitimo savo interesais prašo pats darbuotojas, vien faktas, kad dirbta poilsio dieną, dar nesukuria teisės į dvigubą apmokėjimą. Esminė aplinkybė – kieno iniciatyva buvo pakeistas darbo grafikas.

Ne mažiau aktuali ir atsiskaitymo su darbuotoju tema. Teismai patvirtino, kad pareiga laiku ir visiškai atsiskaityti tenka darbdaviui. Vienoje byloje darbuotojas buvo nurodęs užsienio banko sąskaitą, tačiau darbdavys delsė atsiskaityti motyvuodamas nepakankamais duomenimis. Teismai konstatavo, kad būtent darbdavys turi iš anksto išsiaiškinti visus atsiskaitymui reikalingus duomenis ir negali nepagrįstai reikalauti darbuotojo atsidaryti sąskaitą Lietuvoje. Dėl pavėluoto atsiskaitymo darbuotojui buvo priteistos netesybos.

Kitoje byloje teismas pabrėžė, kad darbuotojai neturi nukentėti dėl darbdavio finansinių problemų ar jam pritaikytų sankcijų. Net ir sudėtinga darbdavio situacija savaime neatleidžia nuo pareigos laiku atsiskaityti su darbuotojais.

Dar viena reikšminga byla buvo susijusi su darbo sutarties neįsigaliojimu. Kandidatas buvo pakviestas į darbo pokalbį, su juo buvo suderintos darbo sąlygos ir net pateiktas darbo grafikas, tačiau vėliau darbdavys atsisakė įforminti darbo santykius. Teismas konstatavo, kad kandidatas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog derasi su darbdavio atstovais, todėl jam buvo priteista kompensacija už neįsigaliojusią darbo sutartį. Šis sprendimas primena, kad darbdavys atsako ir už asmenų, veikiančių jo vardu, veiksmus.

Svarbiausi Darbo kodekso pakeitimai

Artimiausiais metais darbuotojų laukia ir reikšmingi Darbo kodekso pakeitimai.

Įgyvendinant skaidraus darbo užmokesčio direktyvą, darbdaviai turės teikti daugiau informacijos apie darbo užmokesčio nustatymą, pareigybių grupes ir darbo sąlygas. Taip pat bus draudžiami susitarimai, ribojantys darbuotojų teisę kalbėti apie savo atlyginimą. Numatomos griežtesnės sankcijos už darbo užmokesčio skaidrumo pažeidimus.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. didės delspinigių už pavėluotai išmokėtas sumas dydis – jie bus penkis kartus didesni nei dabar. Taip pat aiškiau reglamentuojamas galutinis atsiskaitymas su darbuotoju, nustatomi terminai, iki kada gali būti išmokėtos didesnės sumos pasibaigus darbo santykiams. Įstatyme aiškiai įtvirtinta ir tai, kad darbuotojui turi būti išsaugomas darbo užmokestis už prieššventinę dieną sutrumpintą darbo laiką. Numatyti pakeitimai ir dėl nuotolinio darbo, pasyvaus budėjimo namuose bei kai kurių darbo sutarties nutraukimo pagrindų.

Ką verta prisiminti?

Darbo ginčų komisijų statistika ir teismų praktika rodo, kad darbuotojų teisės Lietuvoje ginamos aktyviai ir efektyviai. Tačiau sėkmingam savo teisių gynimui labai svarbu kaupti įrodymus – saugoti darbo grafikus, susirašinėjimą, darbo laiko apskaitos dokumentus ir kitą su darbo santykiais susijusią informaciją. Profesinės sąjungos šiame procese išlieka svarbiu darbuotojų partneriu, padedančiu ne tik spręsti ginčus, bet ir užkirsti kelią jų atsiradimui.